Pasimatymo su emociniu psichopatu pasekmės - Kovo 2023

Kai atsiduriate emocinio psichopato naguose, neįsivaizduojate, kas su jumis vyksta. Pirma, viskas tobula. Jis yra tobulas. Jūs tiesiog negalite patikėti, kad esate
pasisekė turėti tokį nepaprastą vyrą. Gyvenimas tau visiškai pasikeičia.

Žinote tą jausmą, kai esi laimingas ir į viską žiūri pozityviai ir su didžiule šypsena? Na, o iš pradžių tavo pasaulis šviečia ryškiau, tavo mėgstamiausias maistas skanesnis ir jautiesi lyg esi pasaulio viršūnėje.

Tavo gyvenimas toks tobulas, kad baisu. Tai tarsi oras ir neįprasta ramybė ore prieš siaučiančią audrą.

Tu buvai ta audra, kuri mane užklupo ir paliko manyje nelaimę. Kaip aš galėjau būti toks kvailas? Kaip aš nepastebėjau, kad mano gyvenimas per daug tobulas, kad būtų tiesa? Aš turėjau žinoti geriau nei tai. Turėjau žinoti, kad tai melas.

Dieve, tu buvai nenugalimas. Aš įsimylėjau tave tą akimirką, kai pamačiau tave. Man tai tikrai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad esi visiškai kitoks žmogus, nei maniau. Dėl tavęs būčiau padaręs bet ką, ne tik todėl, kad maniau, kad tu padarysi tą patį dėl manęs, bet ir todėl, kad myliu tave nuoširdžiai ir nuoširdžiai.

Ir liūdniausia yra tai, kad jūs tai žinojote ir tai dar labiau palengvino jūsų žaidimą.

Po idiliško gyvenimo ir dalykų, kurie buvo per daug gerai, kad būtų tiesa, mano gyvenimas pradėjo keistis. Reikalai nebuvo tokie ryškūs kaip anksčiau, mano maistas nebuvo toks geras, o pasaulio viršūnė pasirodė labai žema, leidžiasi dar žemiau.

Pagaliau jis parodė, kas iš tikrųjų yra.

Manau, kad niekas taip ilgai negali apsimesti tuo, kuo nėra. Kaukės krenta ir veidai atsiskleidžia. Taip atsitiko ir jam. Jis negalėjo apsimesti tuo, kuo nėra; tai jį varė iš proto ir prieštarauja viskam, kuo jis tikėjo. Galbūt tai net ne visiškai jo kaltė, nes jo protas buvo ligotas. Jis nežinojo, kuo skiriasi gera nuo blogo, ar, kita vertus, jam tiesiog nerūpėjo, nes jis buvo savanaudis, emocijų ištroškęs vampyras – taip greičiausiai ir buvo.

Šie manipuliaciniai jo žaidimai mane sunaikino. Šie gudrūs planai užfiksuoti mane savo tikrovėje amžiams padarė mane jo kaliniu.

Jis privertė mane patikėti dalykais, kurie nebuvo tiesa. Jis visiškai kontroliavo mano gyvenimą ir niekada manęs nieko neklausė. Jaučiausi taip, lyg a būtų butaforinis šou, gulėdamas tamsioje dėžutėje, kol kas nors atidarė dėžutę, kad panaudotų rekvizitą ir padėtų atgal, kai baigs. Būtent taip aš jaučiausi ir kai norėjau ką nors pasakyti, kai norėjau maištauti, kad mane nelaikytų dėžėje, jis privertė mane patikėti, kad visą laiką buvau lauke. Bet kodėl aš prisimenu tik mane supančią tamsą? Ar aš buvau išprotėjęs? Aš turiu galvoje, kad giliai viduje žinojau, kad nesu, bet kito paaiškinimo nebuvo, todėl pradėjau galvoti, kad esu ir nebegaliu savimi pasitikėti. Jis visiškai perėmė manęs kontrolę. Jis mane palaužė ir privertė abejoti savimi. Tai buvo stipriausia jo manipuliacija – ta, kuri visa kita pavertė pyragu.

Jis bandė mane pakeisti ir jam pavyko. Šalia jo tapau žmogumi, kurio nepažinau. Žinojau, kad tai aš, bet manęs nebuvo nė ženklo. Kai pažiūrėjau į veidrodį, pamačiau savo atspindį ir neatpažinau veido, kuris žiūrėjo į mane be jokios išraiškos. Negalėjau atpažinti tų pavargusių, liūdnų akių, kurios žiūrėjo į mane. Niekada nemačiau veido, kuris būtų taip nuvalkiotas tokiame labai jauname amžiuje. Atrodė, tarsi žiūrėčiau į seną ponią, kuri atidavė pasauliui viską ir yra pasirengusi pereiti prie kito.

Jis kaltino mane kiekvieną kartą, kai kas nors nutiko ne taip. Net kai jis pakliuvo, jis kaltino mane. Vieną dieną grįžęs iš darbo jis buvo toks supykęs. Nenorėjau jo nieko klausti ir pasislėpiau savo kambaryje, nes per daug bijojau būti šalia. Žinojau, kad tai kažkaip atsilieps prieš mane. Ir aš buvau teisus. Jis turėjo problemų darbe ir ateidavo paskui mane, nes aš jį išdulkinau prieš darbą. Buvau ta, kuri jam pakišo nervus, todėl jis negalėjo susikaupti. Tai buvo mano kaltė, o tada įžeidimai mane apėmė kaip aštrus šaltas lietus žiemos audros metu. Niekas negali toleruoti tiek pažeminimo ir emocinės prievartos.

Jis išmetė mane iš pasaulio nes jis per daug bijojo, kad pasaulis atvers man akis. Jis per daug bijojo, kad pasaulis atims iš jo auką. Jis įtikino mane, kad visi aplinkiniai nori mane įskaudinti ir jis vienintelis mane saugos. Nebuvo sunku manimi manipuliuoti, kai jis privertė mane patikėti, kad esu pamišusi ir nieko nenusipelniau. Tuo metu buvau dėkingas, kad jį turėjau, nes kas mylėtų tokį žmogų kaip aš? Tuo metu jis privertė mane patikėti, kad yra mano gelbėtojas, ir saugojo mane nuo visų, nes žinojo, kad pabusiu iš jo režisuoto košmaro.

Taip pat žiūrėkite: 6 ženklai, kad jis vaidina auką, norėdamas tave sunaikinti

Likau visiškai viena, manydama, kad jis yra vienintelis dalykas, kurį turiu. Aš taip ilgai gyvenau mele, bet kažkur giliai manyje žinojau, kad tai melas, bet ištvėriau taip ilgai, kad pradėjau manyti, kad tai tiesa.

Aš tikrai neturėjau priežasties gyventi. Norėjau, kad mano gyvenimas baigtųsi. Pagalvojau, ar aš tokia nemylima, ar tokia pamišusi, ar niekas manęs nemylės ir nebus šalia, neturiu jokios priežasties gyventi. Nekenčiau savęs ir norėjau, kad mano gyvenimas baigtųsi. Norėjau, kad mano bėdos liautųsi.

Per visą mane apėmusį liūdesį ir tamsą į mane prabilo mažytis šviesos spindulėlis iš gilios vidaus. Visada buvo kažkas, kas mane palaikė gyvą. Visada buvo kažkas, kas neleido man visam laikui palikti šio pasaulio.

Man prireikė tiek laiko, kol atpažinau, kas tai buvo – tai buvau aš. Tai buvo mano senasis aš, kuris slėpėsi šiame jo sukurtame bejausmiame pabaisoje.

Tas mažas mano gabalėlis sušuko iš visų plaučių ir aš pagaliau tai išgirdau. Tas balsas manyje suteikė vilties ir stiprybės. Tas balsas manyje parodė, kad mano kelionė vis dar nesibaigė. Tai man pasakė, kad turiu dar tiek daug reikalų, kurių dar nepadariau.

Man reikėjo tik to įrodymo, kad iš mano senojo savęs dar kažkas liko, ir aš išėjau. Skaudėjo velniškai. Bijojau, bet man nerūpėjo, ir išėjau visam laikui.

Tai nereiškia, kad esu laisvas. Tai nereiškia, kad esu laiminga. Manęs laukia ilgas kelias. Turiu vėl atrasti save ir sugrįžti. Turiu iš naujo išmokti mylėti save. Aš turiu išgydyti.

Aš žinau aš netvarka . Jis per ilgai žaidė žaidimus su manimi. Jis taip gudriai ir tiek kartų apgavo mano protą, kad aš nebežinau, kas teisinga, o kas ne. Man reikia sutvarkyti tą netvarką savo galvoje, bet dabar bent jau žinau, kad turiu, dabar žinau, kuriuo keliu eiti. Dabar žinau, kad tai niekada nebuvau aš – visą laiką tai buvo jis.

Aš bijau meilės. Nežinau, ar dar kada nors galėsiu ką nors mylėti. Jo „meilė“ mane sunaikino. Jo „meilė“ privertė mane pagalvoti, kad meilė yra šūdas, kuris atima iš jūsų viską. Aš bijau meilės, nes meilė mane labai įskaudino. Tačiau tikiuosi, kad kada nors ta baimė išnyks. Tiesiog žinau, kad tai neįvyks per naktį ir žinau, kad niekas man to neparodys. Turiu tai pamatyti pats.

Aš noriu būti vienas. Man reikia laiko viską apgalvoti. Man reikia laiko išgydyti žaizdas, kurios kraujavo per ilgai. Turiu išmokti parodyti savo jausmus. Man reikia iš naujo išmokti jausti.

Noriu duoti sau antrą šansą. Noriu kovoti už save, nes radau jėgų, kurių man taip reikėjo. Noriu gyventi toliau, nes žinau, kad to nusipelniau.